Ištrauka iš "Amore, šaltibarščiai ir raudoni pomidorai"

Ištrauka iš "Amore, šaltibarščiai ir raudoni pomidorai" — Pabaiga

Aš praeinu savo skausmą ir ilgesį,
Neregio žingsniais skaičiuoju tave.
Tavo tolimą kelią, o, meile, vienintele,
Tyliai praeisiu ir būsiu šalia.
(„Myliu“, Romo Dambrausko daina)

Sėdėjau virtuvėje prie stalo, žiūrėjau lietuvišką televizijos laidą „Auksinis protas“, kurioje atsakinėjo į bendruosius kultūros klausimus, – geras būdas mokytis kalbos. Tai padėjo man suprasti lietuvių kalbą ir išmokti naujų žodžių.
Lauke buvo tamsu, snigo kaip svajonių mieste. Austėja ruošė valgį. Vėl atėjus žiemai, ji pagamino šaltibarščius su virtais kiaušiniais. Atskirai supjaustė raudonų pomidorų. Paprastai šaltibarščiai patiekiami su virtomis bulvėmis, tačiau ji negalėjo be savo gyvybiškai svarbaus maisto. Artėjo Kalėdos, lauke buvo sniego ir spaudė poliarinis šaltis. Manau, kad siekė −35 °C. Buvau sakęs jai, kad žiemą norėčiau paragauti šaltibarščių su kiaušiniais. Man reikėjo energijos – šaltis, sporto klubas, seksas su Austėja beveik kasdien...

Pastebėjau, kad jau keletą dienų Austėja nevalgo saldumynų, negeria kavos ir net vyno. Tačiau niekada neapsieidavo be raudonų pomidorų. Kitą rytą pusryčiams ji pasidarė sumuštinį su kalakutienos servelatu – rūkyta kalakutiena, kuri forma primena salamino, jį kaitaliodavo su mortadella – uždėjo agurkų ir raudonų pomidorų. Pietūs, ką ji bevalgytų, visada būdavo su raudonais pomidorais. Vakarienei vėl raudoni pomidorai.

Ji prisiartino prie manęs rankose laikydama lėkštes ir padėjo jas ant stalo. Rūpestingai išsirinko raudonų pomidorų gabaliuką ir įsidėjo jį į burną, elegantiškai, tarsi būtų nusiteikusi bendrauti.

Tada ištarė:

- Netrukus atvyks Marco.
- Marco?

Aš pagalvoju apie Marco, savo wing fight trenerį Italijoje, kuris buvo ne tik treneris, bet ir gyvenimo mokytojas. Vienas iš mano labiausiai gerbiamų žmonių Italijoje.
Prisimenu, kartą jam pasakiau:

- Žinai, Marco, galvojau wing fight, istorinis futbolas... vienuolika metų žaidei istorinį florentietišką futbolą, dabar visam gyvenimui esi diskvalifikuotas, tik vieni raumenys, statinė be smegenų, bet va, atradau Mokytoją. Man kalbi apie kūną, jo simetriją, kinų mediciną, energiją, duodi patarimų, kaip elgtis su žmonėmis. Nustebinai, Marco, tikrai mane nustebinai. Iš tavęs išmokau ne tik wing fight – išmokau gyvenimo.

Austėja gerai žinojo, kad labai gerbiu Marco. Aš jį vertinu.

- Pasirinkau šį vardą, nes žinau, kaip tą žmogų gerbi.
- Apie ką kalbi, Austėja?
- Aš nėščia, laukiame mažylio Marco.

Iš lėkštės ji paėmė dar vieną raudoną pomidorą (pomidorai sveika širdžiai, virškinimui, akims, laisvina vidurius, veikia prieš vėžį, mažina cholesterolį, kovoja su osteoporoze... tinkama pradėti naują gyvenimą...), įsidėjo į burną ir dar labiau nusišypsojo man.
Pažvelgiau Austėjai į akis. Nežinojau, ką galvoti. Ar buvau laimingas?

Man žemė pradėjo slysti iš po kojų. Taip, buvau labai laimingas.

Similarities between Lithuanian, Sanskrit and Ancient Greek: the sigmatic future

by Fabrizio Ulivieri Lithuanian is the most archaic among all the Indo-European languages spoken today, and as a result it is very useful, indeed, indispensable in the study of Indo-European linguistics. The most important fact is that Lithuanian is not only very archaic, but still very much alive, i. e., it is spoken by about three and a half million people. It has a rich tradition in folklore, in literature, and it is used very successfully in all walks of modern life, including the most advanced scientific research. Forced by our interest for this piece of living archaism, we go deeper in our linguistic survey. One of the most noticeable similarities is the future (- sigmatic future -). Lithuanian has preserved a future tense from prehistoric times: it has one single form, e.g. kalbė-siu 'I will speak', etc. kalbė-si kalbė-s kalbė-sime kalbė-site kalbė-s This form kalbėsiu is made from the stem kalbė-(ti) 'to speak', plus the ancient stem-end...

Yellow moons

Yellow moons at nighttime, Beyond the windows loom Stretch along and rise to bloom Flooding streets and singing rhyme. Downtown trains are full tonight. White pale girls try hard Their world shy discard Cross pale and dull the light. Like crows wave hands Uneasy scatter and chat around Watch the light now profound. But proudly keep their stands. Nothing captures their heart. Like thorns they are - without a rose. Oh, if I were the one they choose I would span silent the dark. I know that window, I know it's late I know the stairs and the doorway I stand by the light at the four-way I walk down past the gate and wait. Will I see her eyes tonight? From a downtown train A girl among many faces, insane Will I catch her slight dim sight? Oh my dreams, if she falls away, Am I going alone nowhere? Following the moon's glare I lonely wait - watch the train stay. -------------- PS. " Downtown Train" is one of my favourite songs. Tom Waits’ voice, or Rod Stewart’s voice sing...

Lietuviško skausmo kultūra

Gyvenu Lietuvoje jau keletą metų. Vertinu daug dalykų Lietuvoje. Ypač įdomūs man pasirodė žmonės. Mano nuomone, tai žmonės - ypač kilę iš kaimo vietovių, kurie sudaro daugumą - giliai įsišakniję skausmo kultūroje. Čia dalinuosi savo pastebėjimais, kurie gali būti neteisingi. Jei mano pastebėjimai neteisingi, prašau juos laikyti išoriniais — užsieniečio iš kitos kultūros žvilgsnio pastebėjimais Pagarba kitam paprastai matuojama laisve : „Kiek toli galiu peržengti savo laisvę, netapdamas problema kitam?“ Lietuvoje šis matas tampa kitu klausimu: „Kiek toli galiu peržengti savo skausmo slenkstį, kad mano skausmas netaptų problema kitam?“ Lietuviška kultūra yra giliai panirusi į skausmo viziją. Taip nutiko dėl daugelio priežasčių, tačiau svarbiausia, mano akimis, yra viena: lietuvis žmogus yra užsidaręs savyje - izoliuota, uždara ir beveik neįveikiama monada. Lietuvis žmogus turi savo tapatybę, bet ją visada sieja su dominuojančia viešąja mintimi. Jis eina savo keliu, bet visada...

Fabrizio Ulivieri - TrendSetter

Search This Blog