Tėvynės pasiilgimas, arba nostalgija, yra pasiilgimas ne tiek žmonių, kiek tėvynės gamtos: miškų, kalnų bei kalnelių, upių, ežerų, dangaus mėlynės, saulėlydžio, apskritai visos aplinkos, su kuria žmogus yra suaugęs ir kurią palikęs jis jaučiasi palikęs savo paties dalį. (Antanas Maceina) Sukruvinta ir apiplėšta Ji stovi man akyse… Šimtus aš mylių eisiu pėsčia, Kol gyvą pamatysiu. Žydės ten sodai, svyros vaisiai, Ar lapai kris pageltę, Aš keliais į tave pareisiu Per lietų, gruodą, šaltį… Mane – kaip lauko žolę – girdė Gimtosios žemės syvai… Aš saugojau tau savo širdį – Žėruojančią ir gyvą. Nepardaviau tavęs aš niekad, Neišdaviau, mieloji! Audra praūžia, miškas lieka… Širdis gi nemeluoja. (Salomėja Nėris) Telegram: De Unamuno Whatsapp: De Unamuno
Laboratorio di scrittura