Friday 29 April 2016

Salomėja Nėris Kada manęs nebus - Quando io più non sarò




Kalnuos pilki ereliai nardo, –
Kalnuos ir mes abu.
Vai, kas kartos tau mano vardą,
Kada kalnų nebus?

Nerūpi nieks – ir paukščiais suokiam,
Čirenam vyturiais.
Vai, kas primins tau mano juoką,
Kai vasara praeis?

Su saule džiaugsmas nusileido,
Su saule vėl nubus –
Vai, kas pakeis tau mano meilę,
Kada manęs nebus?

Sulle montagne aquile grige si tuffano,
e sulle montagne anche noi due andiamo.
Ma chi ti pronuncerà il mio nome di nuovo
quando anche le montagne non saranno?

Non è importante - canteremo come i passeri
e cinguetteremo come le allodole.
Ma chi ti ricorderà ancora la mia risata
Quando pure questa estate sarà passata?

Con il sole la gioia tramonterà
e con il sole ancora sorgerà.
Ma chi sarà il tuo nuovo amore
quando io più non sarò?

Princas Vilniuje
Fabrizio Ulivieri

Thursday 28 April 2016

Justinas Marcinkevičius "Aš nenoriu meluoti" - "Non voglio mentire"





Aš nenoriu meluoti pats sau,
Nes esu sąžiningas žaidėjas:
Pailsau aš, draugai, pailsau,
Darbo dieną vos tepradėjęs.

Bet pakeisti manęs nereikės,
Aš iš rankų dainos nepaleisiu:
Atsilaušiu iš savo riekės
Ir toliau nesiskųsdamas eisiu

Non voglio mentire a me stesso,
perché sono un giocatore onesto:
sono stanco, amici, stanco
E ho appena cominciato un giorno di lavoro.

Ma non ho necessità di cambiarmi,
non lascerò sfuggirmi il canto di mano
spezzerò del pane di casa
e continuerò ad andare avanti senza neanche un lamento

Princas Vilniuje
Fabrizio Ulivieri

Friday 22 April 2016

Justinas Marcinkevičius Kalba gimtoji - Lingua e madre







Gimtųjų žodžių apkabintas,
Aš gyvas kalboje.
Sakau: esi man, kaip žibintas
Pasaulio tamsoje.
Kas moka žodį – randa kelią
Visur ir visada.
Sakau: lietuviška knygelė-
Kaip neregiui lazda.
Kalba gimtoji – kasdieninė
Tu- duona mums esi,
Kai tariam: motina, gimtinė,
Dangus – ir mes visi.


Vivo abbracciato di parole della mia terra
Io vivo radicato in questa lingua
io ti dico che sei per me luce
in un mondo di tenebra.
Ogni parola che conosco mi piega a nuova direzione,
ovunque e sempre.
Io ti dico piccolo libro lituano
che sei come un bastone per ciechi.
Lingua e madre - lingua di ogni giorno
tu - il pane nostro sei
madre, terra nativa,
cielo - in ciascuno di noi viva



Princas Vilnuije
Fabrizio Ulivieri

Wednesday 20 April 2016

Pavydas ir Meilė - Gelosia e amore



Pavydas
Pavydas yra jėga, kuri juda spirale iš centro ir praryja centrą, po to periferija sugrįžta į centrą stipresnis nei anksčiau.

Gelosia
La gelosia è una forza che si muove a spirale dal centro e divora il centro e poi la periferia per ritornare al centro più forte di prima.

Pavydo kalba
Kokia yra pavydo kalba? Intriguojanti? Aštri? Sudėtinga? Įtari? Tai tikrai kalba, kuri ryja tuos, kurie ją naudoja.

La lingua della gelosia
Com'è la lingua della gelosia? intrigante? tagliente? macchinosa? indagante? sospettosa? è sicuramente una lingua che divora chi la usa.

Pavydas ir įtarimas
Pavydas neegzistuoja be įtarimo. Įtarimas atveria duris pavydui Meilė neigia įtarimą. Meilė klesti dėl pasitikėjimo. Įtarimas pakerta pasitikėjimą ir tada atidaro duris pavydui.
Ir meilė miršta.

Gelosia e Sospetto
Gelosia non esiste senza Sospetto. Sospetto apre le porte a Gelosia. Amore rinnega Sospetto. Amore vive di Fiducia. Sospetto mina prima Fiducia e apre poi le porte a Gelosia.
E amore muore.

Pavydas ir žvilgsnis
Medeos pavydas pagimdė nužudymą, taip pat kaip ir Otelo pavydas.
Abudu turėjo žvilgsnį, išduodantį siaubą, kuris gyveno jų sielose.

Gelosia e sguardo
La gelosia di Medea generò l'omicidio, quella di Otello anche. Entrambi avevano uno sguardo che tradiva l'orrore che vivevano dentro il loro animo

Justinas Marcinkevičius‬ Iš natūros



tais metais? tais metais paparčiai
lapojo bedieviškai sparčiai
bijojau (prisipažįstu)
kad tik per anksti nepražystų
kad lig šv. Jono nakties
iškęstų – paskui jau vis tiek


In questi anni? in questi anni le felci
senza un dio hanno messo rapidamente le foglie
e io ho avuto paura (lo confesso)
che solo non fiorissero troppo presto
che durassero fino alla notte di San Giovanni
- ma in fondo, tutto mi era indifferente


Princas Vilniuje
Fabrizio Ulivieri

Why I write

  Ordinary life does interest me. It gives me substance and makes me be what I am. But I seek in it only the high moments. I search for the ...