Nelle cose che sempre sono Io sempre vivo e sono. Solo chi ama ascoltar le cose Sol sa il perché a cui si piega Alla voce che dentro lo lega. Non è contro la verità Chi nelle cose sempre sta.
Antano Maceinos [1] skirtis tarp „asmens“ ir „asmenybės“ yra itin įžvalgi. Viena vertus, ši skirtis primena Heideggerio atskyrimą tarp ontinio ir ontologinio, o kita vertus – Williamo Desmondo skirtį tarp Pirmojo ir Antrojo Etoso: pirmasis etosas reiškia Pirminę Duotybę, o antrasis – istorinį, refleksyvų ir kultūriškai išskleistą santykį su ja. Toliau pateikiama trumpa Maceinos pozicijos santrauka. Maceina aiškiai skiria asmenį ir asmenybę . Trumpai tariant, asmuo yra ontinis faktas, o asmenybė – dvasinis laimėjimas. Asmuo Kiekvienas žmogus yra asmuo. Asmuo yra žmogiškos būtybės pagrindas, jos ontinis statusas. Tai reiškia: asmuo yra duotybė, nepasirenkama ir neįgyjama jis nematuojamas galiomis ar pasiekimais asmuo yra tiesiog Aš, toks pat kaip visi kiti Aš asmuo yra būties centras, iš kurio kyla galimybė tapti asmenybe Maceina pabrėžia, kad asmuo yra prigimtinis, todėl visi žmonės yra lygūs kaip asmenys. Asmenybė Kiekvienas individas ontiniškai yra asmuo savaime, tač...