1) Žmogus, kuris mąsto, stovi kryžkelėje: tapti nauju Zaratustra arba ištirpti neapibrėžtume. Kad taptų nauju Zaratustra, jis turi išmokti klausytis Logoso, Pertekliaus – to, iš ko viskas kyla, bet ką tik nedaugelis geba pajusti. 2) Tai įvyksta per vidinės nuostatos suderinimą su to Pertekliaus suvokimu, kuris kalba mums. 3) Visa tai vyksta viduje – žmogaus istorijoje. 4) Buvodamas tėvynėje, žmogus yra su ja suaugęs, nes yra iš jos išaugęs. 5) Tai aiškiai matyti iš žmonių laikysenos ir kūno judesių, lyginant lietuvius su kitomis tautomis (pvz., italais). 6) Tėvynės istorija atgyja asmenyje visa savo pilnatve. Buvoti tėvynėje reiškia buvoti jos istorijoje. 7) Žmonių mieste istorija skiria žmones, o Dievo mieste perteklius vienodai prabyla į visus. 8) Jautrioji patirtis krypsta į istorijos (saeculum) perteklių, o intelektas – į dieviškumo perteklių. 9) Žmogus gyvena kryžkelėje tarp istorijos pilnatvės ir Pertekliaus pilnatvės.
Com'eri bella Edy in quei giorni! Un po' Lollobrigida un po' Hepburn Sulla Lambretta in quei primi contorni Del mio mondo mostravi a me gl'inganni. Donna libera eri e il cuore seguivi. Scandalo per la gente di quegli anni. Com'eri bella Edy in quella età! Fiorivi e ridevi a lui, Loriano, Che della tua vita l' amor sarà.