Poezija peržengia prozą. Proza pateikia pavyzdžių, išplėtoja, paaiškina. Poezija eina į gelmę, pagauna šviesą, pagauna akimirką, pagauna ryšį. Kaip sako Heideggeris (ir cituoju tai obtorto collo), ji paruošia erdvę, kurioje dieviškumas įvyksta žodyje. Kaip liudija Jobo knyga, poezijos pagrindinė idėja yra žmogus. Filosofijos – sąranga ir sistema. Poezija paruošia dirvą Pertekliaus (Dievo, įkvepiančio mūsų gyvenimus) atėjimui – To, kuris atidžiai stebi mus mūsų nesibaigiančioje kovoje su blogiu. Poezija " atskleidžia mums gilią ir skaudžią žmogiškosios prigimties dramą, kurią Dostojevskis yra išreiškęs Dimitrijaus Karamazovo žodžiais: „Dievas su velniu kovoja žmogaus širdyje " ." (Antanas Maceina - Jobo Knyga ) Poezija yra bandymas atpirkti žmogų iš šios jo dramos – kiekvieną žmogų, nesvarbu, ar jis tiki Dievą, ar netiki. ----------------- Telegram: De Unamuno Whatsapp: De Unamuno Academia: https://independent.academia.edu/fulivieri
Laboratorio di scrittura