Fabrizio Ulivieri

Romane „Rugilė“  pasakojama vyro florencijiečio gyvenimo istorija, girdint tik jo balsą, ir išgyventas įsimylėjimo akimirkas, meilės pinkles, kančias, aistringą seksą be tabu, išgijimą iš sunkios ligos be medikų pagalbos, gyvenimo etapą, kai nebėra ką prarasti. Autorius įvardina, kad pagrindinis knygos herojus yra instinktas, kurio visi mes esame valdomi. Kūrinyje ištisinė žmogaus, ypač vyro, vidinė analizė per egzistencinę prizmę. Keliami klausimai: Kodėl esame taip stipriai valdomi aistros ir primityvaus sekso instinkto? Kur šis instinktas glūdi ir kokia jo kilmės priežastis? Kaip skirtingai gali mylėti moteris italė, japonė, amerikietė, lietuvė? Kokios šių moterų vertybės, meilės išraiškos, aistra, manieros bei mąstymo būdai?  Kodėl turime kasdienines kaukes, su kuriomis išeiname į gatvę, į viešumą? Kokius ženklus palieka gyvenimas ant mūsų kūnų ir sielų? Kokia gyvenimo ir mirties akistata?     Galiausiai, knygos autorius atsakymus į kamuojančius eg...

di Fabrizio Ulivieri Piero Chechi era un ragazzino di quindicianni. Come il padre, come il nonno, come il bisnonno... faceva il boscaiolo. Nessuno lo chiamava Piero ma tutti "Pelo": Pelaccio il nonno, Pelone il babbo, Pelona la mamma, Pelina la sorella, Peluccio, Peletto, Pelino i tre fratelli. Tutti i giorni estate o inverno inforcava la bicicletta e via per le viottole dei campi, per i sentieri scoscesi e impervi, con il biciclettone di ferro del nonno con tanto di gomme piene. Salite, discese, torrentelli, broti...e via su e giù per quei poggi accidentati. E quando pioveva via...con le ruote che affondavano dentro il pantano, ritto sui pedali per chilometri e chilometri con la pioggia che gli picchiava sugli occhi mezzi chiusi. E quando passava per l'aie, tutti i ragazzini gli correvano dietro e gli facevano la pipinara. "C'è Pelo, c'è Pelo! Dài Pelo! Dài Pelo che sei il primo!" E allora sì che ci dava dentro, Pelo. Pareva un fulmine su q...