Tas palyginimas sutrikdė mane (Ištrauka iš "Meilė, šaltibarščiai ir raudoni pomidorai")

Darbe Austėja buvo šauni. Ypač su klientais.

— Kai jie įėję pamato blondinę, iš įsitikinimo pagalvoja, kad šiek tiek kvaila, bet pradėję kalbėtis suvokia ją esant ne tokia ir kvaila – ji sugeba kalbėti ir mąstyti. Yra maloni ir gerai viską paaiškina, – apie save kalbėjo Austėja. – Man patinka kalbėtis su klientais. Ypač patinka pardavinėti. Pardavusi jaučiuosi gerai. Pasitikiu savimi... Vienas iš dailidžių, dirbančių su mumis ruošiant medieną grindims, yra pasakęs, kad jam geriau dirbti su manim, nei su vadovais... Malonus komplimentas, kai dirbu čia tik metus.
— Gerai supratau Austėją. Su lietuviais dirbti nėra lengva. Iš esmės jie visi žydai. Niekad nenori mokėti, visad nori nuolaidos. Sunku jiems įtikti. Dažnai patys nežino, ko nori, tad leidžia nuspręsti savo žmonai. Lietuvės moterys man pasirodė stipresnės nei lietuviai vyrai. Galbūt tikri vyrai Lietuvoje yra moterys. Nebuvau tikras, bet taip atrodė.

O, anot Austėjos, lietuviai buvo panašūs į italus. Bent jau iš savo darbo patirties ji susidarė tokį įspūdį.

— Tikrai? Aš taip nemanau... kuo?

Man pacitavo iš Lietuvos rašytojos, gyvenančios Vokietijoje, Jolitos Herlyn knygos, kurią skaitė: „Lietuviams artimi italai, nepripažįstantys griežtų ribų ir tiesių linijų, nes kiekvieną taisyklę galima pataisyti, o liniją išlenkti.“
Tikrai suglumau. Buvo netikėta. Mane, kuris pabėgo iš Italijos, kuris ketino nutraukti visus ryšius su šia šalimi ir rasti prieglobstį visiškai kitokioje šalyje – Lietuvoje, toks požiūris, toks sugretinimas išmušė iš pusiausvyros. Tas palyginimas sutrikdė mane.
Norėjau, kad lietuviai būtų kitokie nei italai. Ir buvo.

— Visada suras, kaip apeiti taisyklę ir kaip nesilaikyti įstatymo, – staiga pridūrė.

Kai reikėjo išreikšti sudėtingas sąvokas, Austėja kalbėjo lietuviškai.

— Man atrodo, kad priežastys, kodėl vieni ir kiti taip daro, skiriasi, – pasakiau. – Lietuviai istoriškai buvo priversti gyventi režime, nerodyti savo tikrojo „aš“, kad išgyventų. O italams išdavystė ir minčių bei pažadų kaitaliojimas yra kraujuje, tai genetiškai įrašyta jų DNR... Keletą kartų tau esu pasakojęs Antonio Liborio istoriją, ar ne?
— Taip.
— Būtent jis yra tas pamatinis modelis, iš kurio formuojasi visi kiti.
— Bet man atrodo, kad abeji tai daro panašiai... tik jūs pasitikite savimi.

Dėl to „jūs“ man pasidarė šiek tiek nepatogu.

— Mes tai darome, nes negerbiame nei taisyklių, nei kito žmogaus. Galvojame tik apie save, savo gerovę – esame savanaudžiai.

— Jums tiek tautų pavydi tos vidinės laisvės, pasitikėjimo ir mokėjimo mėgautis gyvenimu, bet iš tikrųjų aš matau, kad daugybė italų nėra patenkinti tuo, ką turi... o turite tiek gražių dalykų.
— Iš tiesų mes turime tiek išorinės laisvės, kad viduje tvyro tuštuma. Nieko negerbiame, niekas nieko neprašo gerbti... veidmainystė, kai reikalaujama pagarbos kažkam. Mes tik sugebame skųstis. Pernelyg didelė laisvė yra žalinga.

Diskusija baigėsi, nes įėjo klientas ir nutraukė mus „laba diena“.

Similarities between Lithuanian, Sanskrit and Ancient Greek: the sigmatic future

by Fabrizio Ulivieri Lithuanian is the most archaic among all the Indo-European languages spoken today, and as a result it is very useful, indeed, indispensable in the study of Indo-European linguistics. The most important fact is that Lithuanian is not only very archaic, but still very much alive, i. e., it is spoken by about three and a half million people. It has a rich tradition in folklore, in literature, and it is used very successfully in all walks of modern life, including the most advanced scientific research. Forced by our interest for this piece of living archaism, we go deeper in our linguistic survey. One of the most noticeable similarities is the future (- sigmatic future -). Lithuanian has preserved a future tense from prehistoric times: it has one single form, e.g. kalbė-siu 'I will speak', etc. kalbė-si kalbė-s kalbė-sime kalbė-site kalbė-s This form kalbėsiu is made from the stem kalbė-(ti) 'to speak', plus the ancient stem-end...

Yellow moons

Yellow moons at nighttime, Beyond the windows loom Stretch along and rise to bloom Flooding streets and singing rhyme. Downtown trains are full tonight. White pale girls try hard Their world shy discard Cross pale and dull the light. Like crows wave hands Uneasy scatter and chat around Watch the light now profound. But proudly keep their stands. Nothing captures their heart. Like thorns they are - without a rose. Oh, if I were the one they choose I would span silent the dark. I know that window, I know it's late I know the stairs and the doorway I stand by the light at the four-way I walk down past the gate and wait. Will I see her eyes tonight? From a downtown train A girl among many faces, insane Will I catch her slight dim sight? Oh my dreams, if she falls away, Am I going alone nowhere? Following the moon's glare I lonely wait - watch the train stay. -------------- PS. " Downtown Train" is one of my favourite songs. Tom Waits’ voice, or Rod Stewart’s voice sing...

Lietuviško skausmo kultūra

Gyvenu Lietuvoje jau keletą metų. Vertinu daug dalykų Lietuvoje. Ypač įdomūs man pasirodė žmonės. Mano nuomone, tai žmonės - ypač kilę iš kaimo vietovių, kurie sudaro daugumą - giliai įsišakniję skausmo kultūroje. Čia dalinuosi savo pastebėjimais, kurie gali būti neteisingi. Jei mano pastebėjimai neteisingi, prašau juos laikyti išoriniais — užsieniečio iš kitos kultūros žvilgsnio pastebėjimais Pagarba kitam paprastai matuojama laisve : „Kiek toli galiu peržengti savo laisvę, netapdamas problema kitam?“ Lietuvoje šis matas tampa kitu klausimu: „Kiek toli galiu peržengti savo skausmo slenkstį, kad mano skausmas netaptų problema kitam?“ Lietuviška kultūra yra giliai panirusi į skausmo viziją. Taip nutiko dėl daugelio priežasčių, tačiau svarbiausia, mano akimis, yra viena: lietuvis žmogus yra užsidaręs savyje - izoliuota, uždara ir beveik neįveikiama monada. Lietuvis žmogus turi savo tapatybę, bet ją visada sieja su dominuojančia viešąja mintimi. Jis eina savo keliu, bet visada...

Fabrizio Ulivieri - TrendSetter

Search This Blog