Foto by Živile Abrutytė |
Parašęs „Rugilė“, maniau, kad tai knyga apie žmogaus būklę ir egzistenciją. Egzistencialistinė knyga.
Tačiau šis romanas buvo neteisingai suprastas. Knyga buvo perskaityta labiau kaip knyga apie seksą, gryną seksą, kaip lygiagreti projekcija „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (tarsi mestas iššūkis šiai garsenybei)
Iš pradžių maniau, kad tokia projekcija naudinga kaip raktas parduodant. Ir tai tikrai padėjo parduoti knygą, bet taip pat paskatino neteisingai suprasti „Rugìle“.
Seksas yra kūrybiškumas. Instinktas. Kažkas, kas yra už supratimo .
Seksas nėra sąmonė. Seksas nėra racionalumas. Seksas yra instinktas ir neracionalumas, kaip kūrybiškumas. Abu, seksas ir kūrybiškumas, nėra sąmoningas intelektualus gyvenimas, bet kažkaip koduojama, šifruojama informacija, kurios mūsų protas (sąmonė) negali kontroliuoti. Abu išvengia mūsų sąmonės.
Romane „Rugìle“ bandžiau išanalizuoti priežastis, kurios lieka už šio instinkto. Bandžiau suprasti šio instinkto pagrindą.
Manau, kad „Rugìle“ yra geras pavyzdys to, kaip netikėtai pasikeičia kūrybiškumo kryptis.
Comments
Post a Comment