Ištrauka iš "Amore, šaltibarščiai ir raudoni pomidorai" — Pabaiga

Aš praeinu savo skausmą ir ilgesį, 
Neregio žingsniais skaičiuoju tave.
Tavo tolimą kelią, o, meile, vienintele,
Tyliai praeisiu ir būsiu šalia.
(„Myliu“, Romo Dambrausko daina)

Sėdėjau virtuvėje prie stalo, žiūrėjau lietuvišką televizijos laidą „Auksinis protas“, kurioje atsakinėjo į bendruosius kultūros klausimus, – geras būdas mokytis kalbos. Tai padėjo man suprasti lietuvių kalbą ir išmokti naujų žodžių.
Lauke buvo tamsu, snigo kaip svajonių mieste. Austėja ruošė valgį. Vėl atėjus žiemai, ji pagamino šaltibarščius su virtais kiaušiniais. Atskirai supjaustė raudonų pomidorų. Paprastai šaltibarščiai patiekiami su virtomis bulvėmis, tačiau ji negalėjo be savo gyvybiškai svarbaus maisto. Artėjo Kalėdos, lauke buvo sniego ir spaudė poliarinis šaltis. Manau, kad siekė −35 °C. Buvau sakęs jai, kad žiemą norėčiau paragauti šaltibarščių su kiaušiniais. Man reikėjo energijos – šaltis, sporto klubas, seksas su Austėja beveik kasdien...

Pastebėjau, kad jau keletą dienų Austėja nevalgo saldumynų, negeria kavos ir net vyno. Tačiau niekada neapsieidavo be raudonų pomidorų. Kitą rytą pusryčiams ji pasidarė sumuštinį su kalakutienos servelatu – rūkyta kalakutiena, kuri forma primena salamino, jį kaitaliodavo su mortadella – uždėjo agurkų ir raudonų pomidorų. Pietūs, ką ji bevalgytų, visada būdavo su raudonais pomidorais. Vakarienei vėl raudoni pomidorai.

Ji prisiartino prie manęs rankose laikydama lėkštes ir padėjo jas ant stalo. Rūpestingai išsirinko raudonų pomidorų gabaliuką ir įsidėjo jį į burną, elegantiškai, tarsi būtų nusiteikusi bendrauti.

Tada ištarė:

- Netrukus atvyks Marco.
- Marco?

Aš pagalvoju apie Marco, savo wing fight trenerį Italijoje, kuris buvo ne tik treneris, bet ir gyvenimo mokytojas. Vienas iš mano labiausiai gerbiamų žmonių Italijoje.
Prisimenu, kartą jam pasakiau:

- Žinai, Marco, galvojau wing fight, istorinis futbolas... vienuolika metų žaidei istorinį florentietišką futbolą, dabar visam gyvenimui esi diskvalifikuotas, tik vieni raumenys, statinė be smegenų, bet va, atradau Mokytoją. Man kalbi apie kūną, jo simetriją, kinų mediciną, energiją, duodi patarimų, kaip elgtis su žmonėmis. Nustebinai, Marco, tikrai mane nustebinai. Iš tavęs išmokau ne tik wing fight – išmokau gyvenimo.

Austėja gerai žinojo, kad labai gerbiu Marco. Aš jį vertinu.

- Pasirinkau šį vardą, nes žinau, kaip tą žmogų gerbi.
- Apie ką kalbi, Austėja?
- Aš nėščia, laukiame mažylio Marco.

Iš lėkštės ji paėmė dar vieną raudoną pomidorą (pomidorai sveika širdžiai, virškinimui, akims, laisvina vidurius, veikia prieš vėžį, mažina cholesterolį, kovoja su osteoporoze... tinkama pradėti naują gyvenimą...), įsidėjo į burną ir dar labiau nusišypsojo man.
Pažvelgiau Austėjai į akis. Nežinojau, ką galvoti. Ar buvau laimingas?



Man žemė pradėjo slysti iš po kojų. Taip, buvau labai laimingas.